G. Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Trečiadienis, 15 Lapkritis 2017 19:27

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių valstybės sektoriaus darbuotojų. Lietuvoje padėti vienai smurto aukai metams skiriama 10 eurų, šeimos gydytojo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui per metus – 23 eurai, trečdaliui mokytojų mokamas mažesnis nei 500 eurų atlyginimas.

Pati valstybė leidžia save kompromituoti, nes viešojo sektoriaus finansavimas neužtikrina nei teikiamų paslaugų kokybės, nei viešajame sektoriuje dirbančių žmonių orumo. Dar blogiau – toks atsainus valdžios požiūris į viešąjį sektorių programuoja labai rimtas problemas ateičiai – nekokybišką išsilavinimą, prastą sveikatą. Kitaip tariant, mes apsimetame, kad jiems mokame, tačiau paskui skundžiamės, kodėl visi pikti, susvetimėję, destruktyvūs, įklimpę į alkoholizmo liūną, emigruoja iš šalies arba žudosi. Stebėtis nereikėtų, nes patys pasiekėme tai, ką turime.

Valstybės sektoriuje iš viso dirba apie 300 tūkst. žmonių, kurie teikia paslaugas gyventojams – tai medikai, slaugytojai, mokytojai, darželių auklėtojai, įvairių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai, ugniagesiai, pasieniečiai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šių žmonių darbo užmokesčio augimo tempai atsilieka nuo privataus sektoriaus ir tai ilgalaikė tendencija.

Pavyzdžiui, 2015 m. pirmą ketvirtį darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje siekė 3 proc., privačiajame – 5,2 proc., 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu viešajame sektoriuje – 5,7 proc., privačiajame – 7,6 proc., 2017 m. viešajame – 7,2 proc., privačiajame – 10,4 proc.

Ką tai reiškia kasdienybėje? Prastesnes paslaugas gyventojams, kvalifikuotų darbuotojų migraciją į privatų sektorių arba užsienį, nusivylusius ir paslaugų negaunančius gyventojus.

Situaciją puikiai iliustruoja padėtis švietimo sektoriuje ar medicinoje. Mokytojams nemokame adekvataus darbo užmokesčio, todėl natūralu, kad pedagoginių studijų nesirenka patys gabiausi moksleiviai. Jei renkasi – tai retai, bet dažnai tai sutampa su aiškiu apsisprendimu ir kito pragyvenimo šaltinio turėjimu. Tokiu būdu ne visi pedagogai yra talentingiausi savo srities ekspertai ir tai atsiliepia vaikų mokymo kokybei.

Vertinant pagrindinių gebėjimų lygį mokyklinio ugdymo rezultatai Lietuvoje yra prastesni už Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos penkiolikmečių pagrindiniai gebėjimai prastesni už vidurkį visose trijose pagrindinėse srityse: gamtos mokslų, skaitymo ir matematikos. 40 proc. mokinių iš žemiausio socialinio ir ekonominio sluoksnio gamtos mokslų rezultatai yra prasti. Net 25 proc. dalį Lietuvoje sudaro prastai besimokantys mokiniai.

Ir dėl to kalti ne tiek mokytojai, kiek mokinių tėvai bei valstybė, nesugebanti pasiūlyti tinkamo apmokėjimo už darbą mokytojams ar geros kokybės paslaugų mokiniams iš socialinės rizikos ar skurdžių šeimų. Kartais susidaro įspūdis, kad mokytojų motyvaciją darbui stengiamasi „išmušti“ gėdinimais.

Vien ką reiškia premjero Sauliaus Skvernelio teiginys, kuriuo jis parėmė savo nenorą didinti finansavimą pedagogų darbo užmokesčiui: „Patys profesinių sąjungų atstovai deklaravo, kad po vidurinės moksleiviai išeina nemokėdami skaityti. Todėl lygiagrečiai pasakyti, kad duokite mums 200 mln. eurų šitai sistemai taip veikiančiai ir tada viskas bus gerai, būtų visiškai neatsakinga“.

Tai sukėlė pedagogų pyktį, nuvertinimo jausmą ir sumažino motyvaciją stengtis, net jeigu asmuo yra gimęs būti mokytoju.

Švietimo ir mokslo ministerija pasielgė dar „geriau“: iš pradžių ministrės patarėjas Arminas Varanauskas patikino, kad mokytojų algų vidurkis – 877,8 euro neatskaičius mokesčių.

Ir tik vėliau susiprotėta išanalizuoti, kad 30 proc. mokytojų Lietuvoje uždirba mažiau nei 500 eurų neatskaičius mokesčių, 500-600 eurų „ant popieriau“ gauna apie 7 proc. pedagogų, 600-700 eurų – 9 proc., 700-800 eurų – 12 proc., 800-900 eurų – 14 proc. 900-1000 eurų – 13 proc., daugiau nei 1000 eurų – 15 proc. Tai priklauso nuo mokinių skaičiaus ir jų sunešamų „krepšelių“, krūvių.

Sveikatos apsaugos srityje situacija panaši, todėl pastaruoju metu medikai ir slaugytojai pagrįstai kilo į kovą už savo teises.

Valstybinių ligonių kasų duomenimis, 2017 m. I pusmetį gydytojų vidutinis atlyginimas už etatą buvo 1443 eurai neatskaičius mokesčių, o slaugytojų – 723 eurai už etatą neatskaičius mokesčių. Medikai mokosi ilgus metus, kad vėliau galėtų teikti paslaugas pacientams. Šią profesiją jie tikriausiai rinkosi ne dėl darbo užmokesčio, o dėl noro prisidėti prie visų mūsų sveikatos stiprinimo.

Tačiau ko jie sulaukia? Neadekvataus atlyginimo, budėjimų naktimis ligoninėje, galimybės skirti pacientui 6-8 minutes, jei dirba šeimos gydytoju didesniame mieste, neveikiančios arba stringančios elektroninės sveikatos sistemos, plėšymosi tarp viešų ir privačių gydymo įstaigų, daug popierizmo ir gąsdinimo, kad suteikus paslaugą ne taip, kaip juodu ant balto, už ją įstaigai nebus apmokama. O įstaiga jau atitinkamai išskaičiuos iš mediko darbo užmokesčio.

Dar daugiau – korupciją Lietuvoje mes išgyvendiname ne didindami atlyginimus, bet klijuodami lipdukus „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“. Galima klausti, kiek nori šypsotis pervargęs ir neįvertintas medikas ar slaugytoja?

Negana to, gydytojo darbo užmokestis nepriklauso nuo jo darbo kokybės – jis priklauso nuo „iš oro“ surašytų įkainių, kurie dažnai nepadengia paslaugų savikainos. Vadinasi, paslauga rinkoje kainuoja vieną pinigų sumą, o įstaigai sumokama mažesnė. Tokiu būdu ligoninė ar poliklinika turi mąstyti, kaip taupyti: už šildymą mokėti reikia, už vaistus – reikia, tad taupoma darbo užmokesčio sąskaita.

Kartais norisi klausti, kodėl mes meluojame sau ir valstybės sektoriaus darbuotojams? Kur kas moraliau ir skaidriau būtų sąžiningai finansuoti viešąjį sektorių: darbuotojai bus labiau motyvuoti, o gyventojai džiaugsis aukštos kokybės paslaugomis.

Lsdp.lt, 2017 11 11

 

Lietuvoje išbristi iš skurdo valstybė nepadeda: D. Šakalienė siūlo tai keisti

Trečiadienis, 08 Lapkritis 2017 09:55

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, bet sisteminių priemonių skurdo mažinimui iki šiol nebuvo imamasi. Savivaldybėse džiaugiamasi gerėjančiais rodikliais ir sutaupytomis lėšomis, kurias galima išleisti kitoms socialinėms ar su socialine sritimi nesusijusioms reikmėms, tačiau skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai nemažėja ir siekia rekordines aukštumas nuo Lietuvos įstojimo į ES.

Viena iš skausmingiausių problemų – nerimą keliantis Lietuvos gyventojų prasiskolinimas, vedantis į dar didesnį skurdą. Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įsiskolinimų turi kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Daugiau nei pusė jų turi dvi ir daugiau skolų. Deja, dabartinė skolų grąžinimo tvarka finansiškai žlugdo gyventojus ir nesudaro sąlygų iš jų išbristi.

„Iki šiol dominavęs požiūris „patys kalti, nereikėjo prisidaryti skolų“ atvedė į aklavietę – į skurdą klimpstančių žmonių baudimas tik blogina padėtį, dešimtys tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje išmetami į socialinį užribį, tampa bedarbiais, prasigeria, žudosi, vietoje to, kad gautų reikalingą pagalbą. Keliant nerealius reikalavimus – didžiules išskaitas iš pajamų, neadekvačiai trumpus išsimokėjimo terminus – problema tik gilinama. Kaip rodo nevyriausybininkų fiksuojami atvejai, sužlugdyti žmogų labai lengva. Tad mums reikia realiai veikiančio pagalbos mechanizmo,“ – konstatuoja pati daugelį metų nevyriausybiniame sektoriuje dirbusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.

„Viskas labai paprasta: jei žmogus turi skolų ir antstoliai atskaičiuoja pusę ar dar daugiau jo atlyginimo, dirbti oficialiai šiam žmogui neapsimoka. Vadinasi, toks asmuo arba kris į dugną būdamas be darbo, arba dirbs nelegaliai. Nė viena iš šių išeičių mums, kaip visuomenei, nenaudingos, todėl turėtume sukurti mechanizmą, kaip padėti“, - teigia LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos prisijungusi D. Šakalienė, bendradarbiaudama su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu ir atsižvelgdama į 64 nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, pateikė aktualias Civilinio proceso kodekso pataisas, kurių priėmimas palengvintų skurstančiųjų padėtį.

Seimo narė su kolegomis iš kitų frakcijų siūlo keletą svarbių pataisų:

1. Vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Kai kiekvieną skolą administruoja skirtingas anstolis, neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už anstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas. Tai didina darbo praradimo riziką, buhalterinės apskaitos naštą, ypač mažose įmonėse.

2. Leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos. Šiuo metu atskaitymai gali sudaryti iki 50 proc. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Dideli atskaitymai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas.

3. Leisti stabdyti skolininko atskaitymus, kai asmuo gydymo ar reabilitacijos įstaigoje gydosi nuo priklausomybės ligų. Gydymo ar reabilitacijos laikotarpiu priklausomybe sergantis asmuo neturi galimybės dirbti ir tęsti skolų grąžinimą.

4. Neleisti išieškoti skolos iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius. Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis pernelyg trumpas. Būsto netekimas stumia į dar didesnį skurdą, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.

5. Siūloma leisti išieškoti skolas tik iš pajamų, viršijančių 238 eurus. Tai realus minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas atliko studiją apie piniginės socialinės paramos reformą, kuri Lietuvoje įgyvendinta 2012 m. Iš interviu su gyventojais nevyriausybinių organziacijų atstovai išgirdo apie tai, kad skolų turintys žmonės yra nemotyvuoti ieškoti darbo, nes juos smaugia antstoliai.

„Antstoliai… Tas ieškojimas darbo man… Nėra jokio noro, nes šiuo metu turiu daug antstolių“, - cituojamas vienas skolininkas.

„Ta parama gal skatintų mane ieškotis darbo, bet mane antstoliai labai smaugia“, - teigė kitas skolininkas.

Seimo narė D. Šakalienė pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.

Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 eurų. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį.

„Į skurdo spąstus žmonės patenka įvairiai: vieni praranda darbą, netenka pajamų ir jiems tenka skolintis, kiti suserga ir ieško išeities, treti neturi socialinių įgūdžių, ketvirti gauna baudų, kurių nepajėgia išmokėti. Istorijų, kaip žmonės prasiskolina, yra įvairiausių, tačiau valstybė turi užtikrinti aiškias taisykles, kurios ne skandintų žmogų, norintį išbristi iš skurdo ir skolų, bet realiai ištiestų pagalbos ranką. Labai gerai, kad imtąsi žingsnių ribojant greitųjų kreditų plitimą, tačiau to nepakanka. Negalima toliau ignoruoti fakto, kad skolos tampa nuosprendžiu, mirtinais skurdo spąstais dešimtims tūkstančių lietuvių – turime sutvarkyti šią skausmingą problemą iš esmės“, - teigia D. Šakalienė.

Lsdp.lt, 2017 11 06

 

Lapkritį gimusiems

Pirmadienis, 30 Spalis 2017 12:34

 

Gimimo diena

LSDP Vilniaus r. skyriaus bičiuliai

 

LSDP pirmininko G. Palucko laiškas bičiuliams

Šeštadienis, 28 Spalis 2017 21:47

Mieli bičiuliai,

Esu tikras, jog daugelis esate susirūpinę buvusių mūsų bičiulių pareiškimu kurti naują socialdemokratų partiją. Susirūpinęs esu ir aš. Tačiau labiau nusivylęs.

Vos prieš dvi savaites, pasitraukimo iš partijos tekste, buvo kalbama apie galimą buvusių bičiulių grįžimą po dvejų metų, netrukdymą LSDP veikti ir panašius dalykus. Šiandien aš nesu tikras, ar tai buvo gudravimas, ar atviras melas mums visiems. Palieku tai spręsti jums.

Kiekvienas yra laisvas jungtis ar kurti politines organizacijas bei partijas. Šios teisės neginčiju. Tačiau sėkmės galimai naujai partijai nelinkiu. Mėginimas dengtis socialdemokratų pavadinimu, tuo sąmoningai klaidinti visuomenę ir pritraukti LSDP palaikančius yra neprotingas ir silpnumą demonstruojantis veiksmas. Tik priminsiu, jog ilgą laiką šalia LSDP pavadinimo rinkimų sąrašuose mirgėjo LSDS pavadinimas. Realios konkurencijos mūsų organizacijai nebuvo tuomet, nebus ir šiuokart. Žmonių taip lengvai neapgausi.

Politinės partijos kūrimui reikia trijų esminių dalykų – aistros, idėjos ir milžiniškų pastangų. Nuoširdžiai abejoju, jog šie dalykai šiandien gali būti priskiriami atskilusių bičiulių būriui. Ypač tiems, kurie dešimtmečius šmėžavo pirmosiose partijos ir rinkimų sąrašų linijose.

Išplatintame atskilusiųjų kreipimesi esate kviečiami palikti LSDP ir imtis naujosios partijos kūrimo darbų. Tačiau tai jau buvo. Buvo mėginimai kurti „Socialdemokratija 2000“, Lietuvos socialdemokratų sąjungą. Visus bandymus lydėjo nesėkmės. Ir aš, ir jūs žinote, jog šį mėginimą ištiks toks pats likimas.

Šiandien kairiosios partijos Lietuvai labai reikia. Tačiau naujai kuriama partija, imituojanti kairumą tik pavadinimu ir savo bagaže nešanti dešimtmečius neišspręstų žmonių problemų bei liberalios politikos įvaizdį to poreikio neatlieps. Šį iššūkį pakelti gali tik vieninga ir stipri Lietuvos socialdemokratų partija.

Kviečiu visus susitelkti, nesiblaškyti, atmesti apgaulingas viliones ir visas pastangas skirti partijos įvaizdžio bei idėjų atnaujinimui.

Bičiuliškai,

Gintautas Paluckas

 

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 94

Warning: Illegal string offset 'active' in /home/goloka/domains/lsdpvilniausrajonas.lt/public_html/templates/lsdp_temp/html/pagination.php on line 100


Puslapis 1 iš 100

Aktualijos

G. Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių ...

LSDP Vilniaus r. skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Lapkričio 9-os, ketvirtadienio,  darbus Vilniaus r. bičiu...

LSDP FRAKCIJOJE

  Mieli bičiuliai, šiuo metu Seime pradėtas svarstyti ...

Lietuvoje išbristi iš skurdo valstybė nepadeda: D. Šakalienė siūlo tai keisti

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų ...

SKYRIAUS NAUJIENOS TRUMPAI

  ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS   2017 11 09 ...

Lapkritį gimusiems

  LSDP Vilniaus r. skyriaus bičiuliai...

VĖLINIŲ DIENĄ...

MIELI BIČIULIAI, VĖLINIŲ DIENĄ PASKUTINIŲJŲ RUDENS L...

LSDP pirmininko G. Palucko laiškas bičiuliams

Mieli bičiuliai, Esu tikras, jog daugelis esate susirūpin...

DĖL 2018 METŲ BIUDŽETO PROJEKTO

Mieli bičiuliai, prašome pateikti siūlymus dėl 2018 met...

Socialdemokratai į komandą Seime pakvietė parlamentarę D. Šakalienę

  Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Seime į koma...

Apklausa

Ar balsuotumėte už LSDP?



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Visos teisės saugomos © 2011 Vilniaus rajono socialdemokratai. Sukurta: